Echoskopija.lt

4D vaisiaus echoskopija

Jo metu jūs galite iš arti pamatyti savo būsimą kūdikį ir jo judesius. Seansas dažniausiai įrašomas į kompaktinę plokštelę, kurią galėsite pasiimti namo.

Kuo skiriasi 2D,3D ir 4D echoskopija?

Egzistuoja keletas ultragarso tyrimo būdų. 2D echoskopija- plačiausiai naudojamas echoskopijos metodas, naudojamas diagnostikoje. Tiriant ultragarsu matomas vaisiaus siluetas, matomi vaisiaus judesiai, tačiau vaizdas yra juodai-baltas ir neerdvinis. 3D echoskopija- erdvinių vaisiaus vaizdų darymas, pagrįstas ultragarso bangų reakcija į skirtingus vaisiaus audinius. Gaunamas spalvotas vaizdas, aiškiai matomos vaisiaus kūno dalys ir organai. Deja, šiuo metodu negalima stebėti vaisiaus judėjimo. Mūsų klinikoje naudojama 4D echoskopija panaudoja 3D kadrus vaisiaus judesiams parodyti. Ultragarso aparato kompiuteris sujungia vaizdus į vientisą klipą, tuo leisdamas pamatyti judantį vaisių.

Ar 4D ultragarsas yra saugus?

Jau trisdešimt metų atliekami tyrimai rodo, kad ultragarso bangos nekenkia vaisiui. 3D ir 4D echoskopijos metu yra naudojamos visiškai tokio pat stiprumo bangos kaip ir įprasto, 2D tyrimo metu. Mūsų klinikoje naudojamas ultragarso aparatas yra pagamintas pagal tarptautinius standartus ir atitinka visuotinius sveikatos reikalavimus.

Geriausias laikas 4D-Live vaisiaus echoskopijai

Besitiriančioms tik vieną kartą nėščiosioms rekomenduotinas 4D echoskopijos laikas yra 24-32 nėštumo savaitė. Viršsvorį turinčioms pacientėms rekomenduojame tirtis 4D ultragarsu 28-32 nėštumo savaitę. Turėkite omenyje, kad nėštumo pabaigoje vaisius būna labai susilenkęs, dėl to sunku yra pamatyti jo veidą.

Ką galima tikėtis pamatyti?

Kiekvienu atveju rezultatai būna skirtingi. Skirtingai nuo 2D echoskopijos, jūs galėsite iš arti matyti būsimo kūdikio veidą, lūpas, akis, nosį. Jeigu echoskopijos metu vaisius miegos, daug judesių nematysite, tačiau dažnai galima pamatyti įvairius vaisiaus judesius: nykščio čiulpimą, rankų ar kojų mostus, burnos judesius.

Kokiu būdu galima pagerinti echoskopijos tyrimo kokybę?

Paprasčiausias būdas pagerinti echoskopijos tyrimo vaizdus yra 2-3 dienos iki tyrimo gerti daug vandens. Didelis vandens kiekis kūne daro amniono skystį skaidresnį, dėl to yra mažiau trukdžių ultragarso bangoms sklisti, gaunamas tikslesnis vaizdas.

Kodėl vieni žmonės gauna geresnės kokybės vaizdus, kitų vaizdai ne tokie tikslūs?

Ryškūs vaizdai daugiausiai priklauso nuo dviejų dalykų: vaisiaus elgsenos ir motinos audinių storio. Kartais vaisius užsidengia veidą rankomis arba glaudžia jį prie gimdos sienos. Tokia vaisiaus padėtis neleidžia padaryti gerų vaisiaus veido nuotraukų. Jeigu motinos audiniai yra labai tankūs arba vaisiaus vandenys yra labai tamsūs, gali skirtis vaizdų ryškumas. Kompiuteriu galime pašalinti šiuos neryškumus, tačiau bendra vaizdo kokybė bus blogesnė nei ta, kuri būna optimaliomis sąlygomis.

Ar norint atlikti 4D echoskopiją būtina užsirašyti iš anksto?

Taip. Visus kontaktinius telefonus ir adresą galite pamatyti paspausdami ant nuorodos kontaktai

Krūtų echoskopija

Apčiuopos arba specialaus rentgenologinio tyrimo metodo – mamografijos metu galima rasti įvairių pakitimų krūtyje (pav.). Krūtų echoskopija taip pat yra vienas iš tyrimo metodų, tinkamų nustatant įvairiausias krūtų patologijas. Jaunoms moterims praktiškai visada pirmiausia rekomenduojama išsitirti echoskopu.

Kai kuriais atvejais yra sunku nustatyti, ar pokyčiai krūtyje yra gerybiniai, ar piktybiniai. Echoskopu kontroliuojama krūties biopsija yra gana saugus ir tinkamas būdas paimti įtartino darinio ląstelių detalesniam histologiniam ištyrimui. Paprastai minėti dariniai pirmiausia pastebimi apžvalginės echoskopijos arba paprasčiausios apčiuopos metu. Atliekant tyrimą nėra jokios jonizuojamosios spinduliuotės, skirtingai nei atliekant mamografiją.

Kada atliekamas krūtų echoskopijos tyrimas?

Krūtų echoskopijos tyrimas atliekamas pastebėjus pakitimus apčiuopos metu arba mamogramoje radus neaiškius darinius. Tačiau krūtų echoskopija gali būti atliekama ir profilaktiniais tikslais, dažniausiai jaunoms moterims. Jeigu yra pakitimų, tyrimo metu galima matyti kietos konsistencijos arba pripildytos skysčio darinius. Mamografinio tyrimo metu kai kuriuos pažeidimus ir anomalijas yra pakankamai sunku įvertinti. Todėl echoskopija atliekamas kaip papildomas pagalbinis tyrimas. Šiuo metu krūties echoskopijos tyrimas atliekamas, kai:

• pastebimas krūties audinio sutankėjimas;
• yra krūtų implantai;
• moteris laukiasi arba atsisako mamografinio tyrimo;
• šeimoje buvo sirgusių krūties vėžiu.

Kai krūties echoskopinio tyrimo metu sunku įvertinti pakitimus, gydytojas gali atlikti ultragarsu kontroliuojamą biopsiją. Biopsiją galima atlikti automatine tuščiavidure arba aspiracine adata. Kai yra būtinybė, reikėtų atlikti atvirąją biopsiją. Ši procedūra taip pat gali būti kontroliuojama echoskopu.

Kaip aš turėčiau pasiruošti krūtų echoskopijai?

Echoskopijos kabinete jums reikės nusirengti iki pusės. Jeigu jums ruošiamasi atlikti krūties biopsiją, patartina nutraukti aspirino ar kito kraują skystinančio preparato vartojimą bent tris dienas.

Kaip atliekamas krūtų echoskopijos ir ultragarsu kontroliuojamas krūtų biopsijos tyrimas?

Jus paguldys ant specialios kušetės ir paprašys paeiliui pakelti rankas virš galvos. Krūtys ir pažastys yra tepamos specialia želė, kuri panaikina oro tarpus tarp odos ir daviklio, trukdančio plisti ultragarso bangoms. Gydytojas radiologas lies davikliu visame krūtinės plote. Vaizdai matomi ir, esant reikalui, įrašomi monitoriaus ekrane.

Krūtų biopsija atliekama gulint ant nugaros arba šiek tiek pasisukus ant šono. Echoskopijos metu nustatoma darinio padėtis, iš kurio bus imama biopsija. Dažnai pradžioje, po oda gali būti suleisti vietiniai nuskausminamieji. Gilesni krūties minkštieji audiniai yra nelabai jautrūs. Padarius labai mažą pjūvelį, įkišama biopsinė adata. Paprastai imami trys arba keturi gabalėliai ištyrimui. Po procedūros žaizda dezinfekuojama, uždedamas pleistras.

Ką aš pajausiu krūtų echoskopijos tyrimo metu?

Įprastinės krūties echoskopijos metu jūs nejausite jokio skausmo, tik vidutinio pobūdžio spaudimą nuo daviklio. Tyrimas dažniausiai trunka apie pusvalandį. Daugelis pacienčių po procedūros vėliau jaučiasi normaliai ir gali užsiimti įprastine veikla.

Kaip aš jausiuosi po krūtų echoskopijos tyrimo?

Jokio diskomforto po tyrimo neturėtumėte jausti. Biopsijos vietoje galite jausti nemalonų jausmą, kai kada lengvą skausmingumą.

Kokie yra krūtų echoskopijos tyrimo privalumai?

• Įprastinis krūtų echoskopijos tyrimas yra neinvazinis ir neskausmingas.
• Echoskopijos metu nėra jonizuojamosios spinduliuotės, todėl tinka tirti nėščias moteris.
• Krūties echoskopija atliekama kaip pagalbinis tyrimas kartu su mamografija.
• Echoskopu kontroliuojama krūtų biopsija atliekama norint įvertinti pakitimus.
• Echoskopu kontroliuojamos biopsijos tyrimas greitesnis, pigesnis ir mažiau invazinis, palyginti su įprastine operacija.
• Echoskopu gana lengva kontroliuoti biopsinės adatos veiksmus. Tą patį būtų galima atlikti kontroliuojant rentgenu (vadinamasis stereotaksinis tyrimas), tačiau šio tyrimo metu asmuo gautų gana didelę apšvitą.

Kokie yra krūtų echoskopijos tyrimo trūkumai?

• Echoskopu kontroliuojamos biopsijos metu gali pakraujuoti, susidaryti hematoma. Kraujavimo tikimybė yra apie 1 proc.
• Pacientai biopsijos metu gali jausti diskomfortą ar skausmą.
• Dūrio vietoje gali pasireikšti infekcija.

Nėščiųjų echoskopija

Kaip atliekamas ultragarso tyrimas? Kaip atliekamas ultragarso tyrimas?

• Daviklis uždedamas ant moters pilvo. Jeigu nėštumas tęsiasi mažiau kaip 12 – 14 savaičių, prieš tyrimą jums teks išgerti apie 1 l vandens, kad šlapimo pūslė padidėtų ir išstumtų gimdą iš mažojo dubens. Prieš tokį tyrimą neverta tepti ant pilvo kremų nuo strijų (odos pertempimo).

• Daviklis įvedamas į makštį. Paprastai šis tyrimas atliekamas ankstyvose nėštumo stadijose (pradedant nuo trijų savaičių, kai gemalas jau yra gimdoje). Procedūra neskausminga ir ji padeda nustatyti nėštumą ne gimdoje, nustatyti nėštumo laiką, nustatyti, kur prisitvirtino būsimoji placenta, ir ar nėra vaiko vystymosi ydų.

Pirmasis echoskopijos tyrimas (12 – 13 savaičių nėštumas). Šiuo metu kreipiamas dėmesys į:

• Į vaikelio pakaušio srities būklę. Jeigu ten susikaupė skysčiai, vaizdas atrodo mažiau ryškus, o tai gali reikšti chromosomų lygmens nukrypimus.
• Į galimas nervų sistemos, pilvo ertmės organų ar galūnių vystymosi ydas.

Dėmesio! Jeigu jūs pajutote pilvo skausmus ar jums ėmė tekėti kraujas, nelaukite “oficialaus” echoskopijos termino. Paprašykite gydytojo nedelsiant atlikti šį tyrimą.

Antrojo tyrimo metu (22 – 24 savaičių nėštumas) kreipiamas dėmesys į:

• Į mažylio kūno sandarą. 22 savaitės – pats tinkamiausias metas vystymosi ydoms nustatyti.
• Į vaikelio augimą ir vystymąsi.
• Vaisiaus vandenų kiekį ir kokybę. Per didelis vaisiaus vandenų kiekis gali atsirasti dėl vaikelio vystymosi ydų. Per mažą jų kiekį gali lemti keletas priežasčių, pavojingiausia iš jų – vaiko inkstų vystymosi yda.
• Širdelės darbą.

Trečiojo tyrimo metu (32 – 34 savaičių nėštumas) kreipiamas dėmesys į:

• Vaikelio vystymąsi.
• Mažylio ūgį ir svorį.
• Placentos būklę. Gydytojas tikrina jos išsidėstymą ir brandumą. Trečioji, paskutinė placentos brandos stadija rodo, kad atėjo metas gimdyti, nes mažyliui nebeužtenka maisto medžiagų.
• Vaikelio vystymosi ydas. Echoskopijos dėka gydytojai trečiajame trimestre aptinka 28 proc. visų širdies – kraujagyslių, centrinės nervų sistemos, urologinių ir chromosominių anomalijų.
• Vaikelio padėtį. Jei vaikelis įsitaisęs kojytėmis ar užpakaliuku žemyn, būsimoji mama siunčiama gimdyti 37 – 38 savaitę: galbūt teks daryti cezario pjūvį.

Echoskopija nėštumo metu

Nėštumas – ypatinga būklė, ne vien dėl paties naujos gyvybės stebuklo, bet ir dėl daugybės su tuo susijusių niuansų, pradedant medicininiais ir baigiant elementariausiu žmogaus smalsumu. Taigi skaitykite apie priemones, padedančias patenkinti smalsumą, – ultragarsinį tyrimą bei apie tai, ar šis tyrimas išties yra saugus ir kiek kartų per nėštumą galima jį atlikti.

Ultragarsinis tyrimas

Ultragarsinis tyrimas palyginti neseniai įdiegtas į medicinos, įskaitant ir akušeriją-ginekologiją, praktiką. Prieš tai nėštumas buvo nustatomas kur kas subjektyvesniais metodais, įskaitant elementarią akušerinę-ginekologinę apžiūrą, antrinius nėštumo simptomus ir t.t. Vos prieš pusamžį nėščiosioms nevengdavo atlikti ir rentgenologinį tyrimą, kuriame motinos įsčiose buvo stebimi ir būsimo mažylio kauliukai. Tiesa, ilgą laiką toks tyrimas laikytas saugiu nėštumo metu, tačiau šiandien vargu ar įkalbėtum mamytę pasidaryti tokį tyrimą nėštumo nustatymo tikslais. Šiandien rutininiu tyrimu tapo ultragarsinis tyrimas, dar vadinamas echoskopija. Kokiais atvejais nėščiosioms atliekama echoskopija?

Yra keletas atvejų, kai reikia atlikti echoskopinį tyrimą: ankstyvojo nėštumo nustatymas. Šis echoskopinis tyrimas yra svarbus vertinant, ar apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtino tikrai ten, kur jam priklauso, t.y. gimdoje, o ne už jos ribų. Esant negimdiniam nėštumui, vaisius vystosi tik tam tikrą laikotarpį ir negali būti išnešiotas iki galo.

Esant negimdiniam nėštumui, moteriai gresia sunkios komplikacijos, kai kuriais atvejais keliančios pavojų net gyvybei. Kita indikacija ultragarsiniam tyrimui atlikti ankstyvuoju nėštumo periodu – kraujavimas iš makšties: įvertinamas vaisiaus gyvybingumas, t.y. ar vaisius vystosi, ar yra širdies plakimas, ar stebimi vaisiaus judesiai ir t.t. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu ultragarsinis tyrimas nepakeičiamas vertinant vaisiaus sklaidos sutrikimus, vaisiaus vandenų kiekį, placentos prisitvirtinimo vietą ir panašiai.

Ką reiškia keistos raidės?

Atlikus ultragarsinį tyrimą moteriai dažniausiai kyla klausimas, ką reiškia tam tikros raidės, prie kurių gydytojas pažymi skaičius.

CRL (crown-rump length) – vaisiaus ilgis. Jis matuojamas tik ankstyvuoju nėštumo periodu, t.y. tol, kol visas vaisiau vaizdas gali būti matomas ekrane, t.y. apytikriai iki 13 nėštumo savaitės. Šis matmuo itin svarbus nustatant nėštumo laikotarpį.

BPD (biparietal diameter) – tai matmuo tarp dviejų galvos taškų, paprastai matuojamas po 13 nėštumo savaitės.

FL (femur length) – šlaunikaulio ilgis. Šlaunikaulis – ilgiausias žmogaus kaulas. Matmuo svarbus vertinant vaisiaus augimą (ūgį).

AC (abdominal circumference) – pilvo apimtis. Matmuo labiau atspindi vaisiaus dydį bei svorį nei amžių.

Ultragarsinių tyrimų įvairovė

Echoskopija gali būti atliekama pro pilvo sieną arba pro makštį. Makšties daviklis paprastai naudojamas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, kol gimda dar nėra padidėjusi ir iškilusi virš gaktinės sąvaržos. Galėjote pastebėti prie ultragarsinio tyrimo apibūdinimo pažymėtus: 2-D, 3-D, 4-D. Ką tai reiškia?

Elementariausias ultragarsinis tyrimas, kurio metu matome „plokščią“ vaizdą, vadinamasis 2-D, tūrinis vaizdas, t.y. toks vaizdas, kokį matome realiame gyvenime vadinamas 3-D, o judantis tūrinis vaizdas, t.y. jei žiūrėtume „echoskopijos filmą“, vadinamas 4-D.

Lietuvoje dažniausiai atliekama paprastoji echoskopija, kurios metu matomas plokščias vaizdas. Kai kurios konsultacijos, genetikos centras akušerinei-ginekologinei echoskopijai atlikti naudoja 3-D aparatus.

Doplerinis tyrimas – viena iš ultragarso rūšių, jį atliekant matoma kraujotaką mus dominančioje srityje.

Ar šis tyrimas saugus?

Echoskopija nėščiosioms atliekama apie 40 metų. Atlikta daugybė klinikinių tyrimų, kurių metu nepastebėta žalingo poveikio žmogaus vaisiui net ir dažnai atliekant ultragarsinį tyrimą. Tad manoma, kad ultragarsinis tyrimas nepasižymi neigiamu poveikiu, būdingu, pavyzdžiui, rentgenologiniam tyrimui.

Tyrimai parodė, kad vaikai, kuriems prenataliniu (iki gimimo) laikotarpiu ultragarsinis tyrimas buvo atliekamas dažnai, gimdavo tokio pat svorio ir ūgio, kaip ir vaikai, kuriems tyrimas buvo atliekamas itin retai. Pastebėta, kad tam tikru dažniu atliekamas ultragarsinis padidina audinių temperatūrą, tačiau šiuolaikiniai aparatai pasižymi saugiu „terminiu indeksu“.

Kai kurie tyrimai parodė, kad echoskopuojamas vaisius girdi milžinišką garsą (jis sulyginamas su tuo, kuris girdimas stovint lėktuvų pakilimo take). Tyrėjai tuo paaiškina vaisiaus mėginimą „gintis“ ultragarsinio tyrimo metu. Tikriausiai esate pastebėję, kad echoskopijos metu būsimas mažylis susiriečia, kelia rankytes prie galvos ir pan. Iki šiol negauta nei vieno neginčijamo echoskopijos keliamo pavojaus įrodymo. Kita vertus, vis dažniau kalbama, kad rankos, kuria atliekama echoskopija, kaulų lūžiai dažnesni nei tos, kuria daviklis nėra laikomas.

Daryti ar nedaryti?

Skirtingose Europos šalyse ultragarsinis tyrimas nėštumo metu (esant normaliam nėštumui) atliekamas 1–3 kartus, esant poreikiui, – tiek, kiek reikia. Ultragarsinio tyrimo bijoti tikrai neverta, tačiau atsižvelgiant į viską, kas buvo pateikta anksčiau, ir į tai, kad echoskopinis tyrimas yra santykinai „jaunas“, piktnaudžiauti juo kelis kartus vien dėl to, kad sužinotumėte, pvz., būsimo kūdikio lytį arba kad tiesiog pamatytumėte mažylį dar ir dar kartą, – tikrai neverta.

Pilvo sienos echoskopija

Pilvo sienoje ultragarsu nustatomos įvairios skysčio sankaupos, pūliniai, įstrigusios išvaržos ar tumorai.

Ar darinys pilvo ertmėje, ar pilvo sienoje, padeda atskirti gilus įkvėpimas, kurio metu pilvo ertmės organai slysta pasieninės pilvaplėvės lapeliu.

Kitų patologinių redinių echoskopija

Laisvas skystis
Pilvo ertmėje ultragarsu nustatomas laisvas skystis, nurodomas jo kiekis, skaidrumas ir lokalizacija. Ribotą dėl sąaugų skystį sunku atskirti nuo hematomos, absceso, limfocelės, kasos pseudocistos ar cistinio tumoro. Po chirurginių intervencijų randamas skysčio sankaupas reikia diferencijuoti tarp seromos ir absceso.
Seroma
Seroma – echonegatyvi skysčio sankaupa plonomis sienelėmis, neskausminga spaudžiant davikliu.

Abscesas
Abscesas – skausmingas, apribotas stora hipoechogeniška be aiškių sluoksnių pseudokapsule darinys, dažnai turintis echogeniškų dujų intarpų.

Biloma
Bilomos yra panašios į seromas. Paprastai jos lokalizuojasi kepenų vartuose. Bilomos taip pat gali infekuotis. Ultragarsas negali tiksliai atskirti ascito, kraujo, tulžies, pūlių ar šlapimo. Būtina skysčio aspiracija kontroliuojant ultragarsu plona adata.

Laisvas oras
Laisvas oras pilvo ertmėje matomas kaip paslanki hiperechogeniška linija, esanti prie pat pilvo sienos. Tačiau dėl gausaus dujų kiekio žarnose laisvą orą sunku atskirti.

Kiti radiniai
Pilvo ertmėje dažnai randami padidėję pasaito limfmazgiai. Infiltruotas riebalinis audinys pilvo ertmėje dažniausiai yra hiperechogeniškas. Cistiniai dariniai pilvo ertmėje gali būti limfangioma – cista su plonomis pertvaromis, žarnos duplikacija – storomis sienelėmis, pasaito cista, mezotelinė cista – plonomis sienelėmis, nepankreatinė pseudocista, potrauminė pseudocista – storomis pertvaromis.

Cistiniai tumorai, tokie kaip cistinė mezotelioma, pseudomiksoma, cistinis karcinoidas, teratoma, dermoidinė cista, turi storą kapsulę bei papildomus darinius viduje.

Pilvo kraujagyslių echoskopija

Pilvinė aorta normoje ties diafragma yra 2,5 cm pločio, ties bifurkacija – 1,5 cm pločio.

Pilvinės aortos aneurizma
Pilvinės aortos aneurizma diagnozuojama, kai aortos diametras viršija 3 cm. Įvertinamas aneurizmos sienelių storis, funkcinis spindis, santykis su renalinėmis arterijomis.

Įvykus aortos aneurizmos plyšimui, matoma hipoechogeniška retroperitoninio tarpo hematoma. Aortos disekacijos atveju matomas atsiskyręs nuo likusios aortos sienelės dalies plonas echogeniškas intimos sluoksnis, plazdenantis kartu su aortos pulsacija.

Pasaito kraujagyslių išemija
Mezenterinės išemijos atveju įvertinamas viršutinės pasaito arterijos praeinamumas dopleriu.

Apatinės tuščiosios venos echoskopija
Apatinės tuščiosios venos spindyje galima matyti silpnai echogeniškus kraujo ar navikinius trombus, retai pasitaiko tiesioginis venos sienelės peraugimas tumoru ar pirminė venos sienelės lejomiosarkoma.

Blužnies echoskopija

Normalios blužnies dydis yra iki 12 cm išilginėje ašyje ir iki 5 cm nuo blužnies vartų iki diafragminio paviršiaus. Pakitimai blužnyje ir jų klasifikacija labai panaši į pakitimus kepenyse.

Specifiška blužnies patologija yra infarktas, kuris matomas kaip trikampio, kurio pagrindas nukreiptas į diafragmos paviršių, o viršūnė – į blužnies vartus, formos sumažėjusio echogeniškumo zona.

Kasos echoskpija

Kasos galvos, kūno ir uodegos priekinis užpakalinis matmuo (statmenai v.lienalis) neturi viršyti atitinkamai 3,5 cm, 2,5 cm ir 2,5 cm.

Ūminis pankreatitas
Ūminio pankreatito atveju kasa difuziškai padidėja, echogeniškumas sumažėja, matomos skysčio sankaupos taukinės maiše ar kitose greta kasos esančiose srityse (3 pav.). Jei skysčio sankaupos nesirezorbuoja ilgiau kaip 4 savaites, jos laikomos pseudocistomis.

Pseudocistos turi fibrozinę sienelę, neretai drumzlių, pertvarų. Kartais gali susiformuoti kraujagyslių pseudoaneurizmos, kurias padeda nustatyti spalvinis ar pulsinis dopleris.

Lėtinis pankreatitas
Lėtinio pankreatito atveju kasa nehomogeniška, su didesnio echogeniškumo zonomis, atspindinčiomis fibrozinį audinį, ir kalcifikatais, sumažėjusi, neaiškiomis ribomis. Kartu gali būti pseudocistų. Kasos latakas išsiplėtęs, nelygus. Galimi mažo echogeniškumo uždegimo apimto audinio plotai, primenantys naviką.

Kasos navikai
Kasos vėžys matomas kaip mažo echogeniškumo, neryškiomis ribomis darinys. 70 proc. atvejų jis aptinkamas kasos galvoje, 15–20 proc. – kūne, 5 proc. – uodegoje. Kasos galvoje besivystantis vėžys sukelia kasos bei bendrojo tulžies latakų išsiplėtimą. Iš kitų kasos navikų mikrocistinė cistadenoma yra hiperechogeniška, makrocistinė adenoma su makroskopiškomis cistelėmis (daugiau kaip 2 cm), dažniausiai pasitaikanti kasos uodegoje, linkusi supiktybėti.

Insulinoma matoma kaip hipoechogeniškas aiškiomis ribomis darinys. Kasos ultragarsinėje diagnostikoje naudojamas ir endoskopinis ultragarsas.

Tulžies latakų echoskopija

Tulžies pūslės akmenligė
Esant tulžies pūslės akmenligei, matomi įvairaus dydžio konkrementai tulžies pūslėje, jos kaklelyje ar latake. Tulžies pūslės uždegimas

Tulžies pūslės uždegimo atveju matomos sustorėjusios tulžies pūslės sienelės (norma iki 0,3 cm), neskaidrus turinys, pericholecistinės skysčio sankaupos.

Tulžies pūslės vėžys
Tulžies pūslės vėžio atveju gali būti matomas polipą primenantis darinys ar stambesnės, neryškiomis ribomis navikinės masės, apimančios tulžies pūslės sienelę, kepenų vartus ir aplinkinius audinius. Neretai kartu būna ir tulžies pūslės akmenligė, todėl atskirti sunku.

Bendras kepenų latakas
Bendras kepenų latakas neturi viršyti 0,5 cm pločio, bendras tulžies latakas – 0,8 cm. Pacientams po tulžies pašalinimo operacijos jis gali būti platesnis, o vyresniems nei 60 metų amžiaus kas 10 metų prie normalaus jo diametro galima pridėti po 1 mm. Intrahepatiniai tulžies latakai neturi viršyti 1–2 mm.

Ultragarsinis tyrimas dopleriu padeda atskirti tulžies latakus nuo kraujagyslių. Visais mechaninės geltos atvejais nustatomas kliūties aukštis ir pobūdis. Jei kliūtis ekstrahepatinė, matomas praplėstas visas biliarinis medis. To priežastis gali būti akmuo bendrame tulžies latake, kasos galvos tumoras, kasos pseudocista, padidėję limfmazgiai ir kt.

Segmentinį intrahepatinių tulžies latakų išsiplėtimą gali nulemti cholangiokarcinoma, spaudimas dėl kitos kilmės tumoro, intrahepatiniai akmenys, striktūros. Oras biliariniame medyje kaip ryškūs atšvaitai pagal jo eigą yra matomas po papilla Vateri sfinkterotomijos ar hepatikojejunostomijos. Įgimtas tulžies latako išsiplėtimas ekstrahepatinėje dalyje matomas kaip choledocho cista.

Kepenų echoskopija

Kepenų kraniokaudalinis matmuo ties vidurine raktikauline linija yra 13–15 cm. Pagal Couinaud klasifikaciją skiriami 8 kepenų segmentai. 1 segmentas, arba uodeginė skiltis, yra iš kairės prie apatinės tuščiosios venos. Plokštuma, dalijanti dešinę ir kairę skiltis, eina per vidurinę kepenų veną ir tulžies pūslės duobę. Kairiąją skiltį sudaro 2–3 segmentai (iki pjautuvinio kepenų raiščio) ir 4 segmentas (tarp pjautuvinio kepenų raiščio ir vidurinės plokštumos).

Dešinę skiltį sudaro 5, 6, 7 ir 8 segmentai, skaičiuojant ratu nuo apačios ir priekio prieš laikrodžio rodyklę. Riba tarp apatinių ir viršutinių segmentų yra dešinės vartų venos šakos bifurkacija. Riba tarp priekinių ir užpakalinių segmentų yra dešinė kepenų vena.

Ultragarsu nustatomi pakitimai kepenyse skirstomi į difuzinius ir židininius. Pilvo chirurgijoje aktualiausi yra židininiai pakitimai.

Cista
Kepenų cistos matomos kaip echonegatyvūs lygiomis plonomis sienelėmis dariniai su šviesiu stiprinimo takeliu po užpakaline cistos sienele. Jų dydis, skaičius ir lokalizacija gali būti įvairi. Cistas reikia atskirti nuo cistinių metastazių, echinokoko, Caroli ligos – įgimto intrahepatinių latakų išsiplėtimo.

Hemangioma
Hemangiomos kepenyse matomos kaip hiperechogeniški pavieniai dariniai be fiksuojamos kraujotakos ir neturintys hipoechogeniško apvado, paprastai siekiantys iki 4 cm, tačiau gali pasitaikyti ir didelių matmenų. Neaiškiais atvejais atliekamas dinaminis KT tyrimas su kontrastine medžiaga.

Židininė mazginė hiperplazija
Ultragarsinio tyrimo metu ŽMH matomos kaip gerai ribotas pažeidimas su pasitaikančiais hiperechogeniškais plotais ir hipervaskuliarizuotu centru tiriant dopleriu.

Hepatoceliulinė adenoma
Ultragarsinio tyrimo metu matomas gerai ribotas pažeidimas su vidiniu heterogenišku echogeniškumu.

Metastazės
Metastazės kepenyse, atsižvelgiant į pirminio naviko lokalizaciją, vertinamos skirtingai. Jei tai, sakykime, krūties vėžio metastazės, pakanka nustatyti jų buvimą, jei tai, tarkime, kolorektalinio vėžio metastazės, nurodomas tikslus metastazių dydis, skaičius ir lokalizacija, kad būtų galima nuspręsti tolimesnio gydymo (lokalios terapijos, rezekcijos) galimybes.

Metastazių echogeniškumas nėra vienareikšmis, tačiau, pavyzdžiui, kolorektalinio vėžio metastazės dažniausiai hiperechogeniškos, krūties – hipoechogeniškos ir t.t. Metastazėms būdingas mažo tankio apvadas. Stambesnių metastazių kraujotaka neintensyvi.

Hepatoceliulinė karcinoma
Hepatoceliulinė karcinoma būdinga kepenų cirozei. Mažesnės kaip 3 cm hepatomos yra hipoechogeniškos su kraujotaka, didesnės – heterogeniškos su intensyvia kraujotaka.

Kartu su hepatoceliuline karcinoma dažnai pasireiškia vartų venos ir kepenų venų pažeidimas bei trombozė. Echoskopijos jautrumą esant mažam ciroziniam kepenų audiniui blogai matomų pažeidimų atvejais gali padidinti ultragarsiniai kontrastiniai preparatai.

Abscesas

Kepenų abscesai matomi kaip ribota ertmė su skysčiu, kartais storomis sienelėmis. Turinys gali būti tirštas ar su dujų priemaiša. Gali būti dauginių mažų abscesų.

Echinokokas

Kepenų echinokokas, sukeltas Echinococcus granulosus, matomas kaip cistinis darinys storomis sienelėmis su embrioniniais skoleksais (hidatidoziniu smėliu), antrinėmis cistomis ir membranomis viduje. Žuvusio echinokoko sienelė sukalkėja. Alveokokozė, sukeliama Echinococcus multilocularis, matoma kaip naviką primenantys mazgai, neretai su kalcinatais. Mazgams irstant, atsiranda ertmių, abscesų.

Hematoma

Kepenų parenchimos hematoma ankstyvoje fazėje matoma kaip echogeniška zona. Vėlesnėmis dienomis ji matoma kaip skysčio sankaupa netaisyklingomis sienelėmis. Subkapsulinė hematoma matoma kaip heterogeniška zona palei kepenų paviršių.

Kepenų transplantacija

Prieš kepenų transplantaciją įvertinamas vartų venos ir viršutinės pasaito venos praeinamumas. Ankstyvuoju pooperaciniu periodu vertinamas vartų venos ir kepenų arterijos anastomozių praeinamumas dopleriu.

Echoskopija – ultragarsiniai tyrimai

Echoskopija kitaip dar vadinama ultragarsiniu tyrimu. Tai spindulinės diagnostikos metodas, paremtas ultragarso savybe plisti skysčiais. Ultragarsinės bangos silpnai skverbiasi per orą ir kaulą, tačiau labai gerai – per skysčius, parenhiminius organus, minkštuosius audinius. Ultragarso banga, susidūrusi su kliūtimi (kitos terpės paviršiumi), lūžta. Specialiais jutikliais užrašomos atspindėtos ir išsklaidytos bangos. Vaizdas stebimas ekrane.

Ultragarsinis tyrimas labiausiai tinka minkštiesiems audiniams ir organams: pilvo, lytinei ir šlapimo sistemai, skydliaukei, krūtims, sąnariams, net naujagimių galvos smegenims. Labai plačiai šis tyrimo metodas taikomas akušerijoje.

Tyrimo privalumai

• Tai nekenksmingas tyrimas, ultragarso spinduliuotė – ne jonizuojanti
• Pigu
• Greitai atliekama

Tyrimo trūkumai

• Atliekant pilvo organų tyrimą būtinas paciento paruošimas – žarnyne negali būti dujų
• Echoskopijos rezultatai laibai priklauso nuo gydytojo patirties
• Labai riboti plaučių ir kaulų tyrimai

Dar viena echoskopijos šaka – dopleriniai tyrimai. Šių tyrimų metu nustatoma kraujo tėkmė kraujagyslėse, širdies susitraukimai. Pastaruoju metu specialios aparatūros pagalba galimas ir trimatis ultragarsinis vaizdas.

Atliekami tyrimai

Skydliaukės – cistų ir auglių aptikimui

Pilvo – saugi ir neskausminga procedūra vidaus organams tirti

Inkstų – struktūriniams inksto pakitimams aptikti

Prostatos – denokarcinomos diagnostikai

Sėklidžių - vėžio diagnostikai

Vaisiaus (nėštumo) – pastovi procedūra daroma nėštumo laikotarpiu. Galima stebėti vaisiaus augimą, diagnozuoti smegenų dangalų pažeidimą, įgimtą širdies ydą, inksto pakitimus, hidrocefaliją (smegenų vandenę) ir kitus apsigimimus. Echoskopinė procedūra saugi ir vaisiui, ir motinai.