Atliekant vaisiaus tyrimą, diagnozuojant ginekologines ligas, dažniausiai atliekamas įprastinis 2D ultragarso tyrimas. Tobulėjant vaizdo technologijoms atsirado 3D ir 4D ultragarso tyrimai. Jie pradėti taikyti beveik prieš 15 metų, tačiau klinikinėje praktikoje prigyja tik dabar.

2D ultragarsinis tyrimas

Atliekant įprastinį dvimatį (2D – two dimensional) ultragarso tyrimą, vaizdas sudarytas iš daugybės smulkių pjūvių, o vienu metu galima matyti tik vieną pjūvį. Nors šis vaizdas suteikia gana daug informacijos specialistui, tačiau nuotrauka, kurią matome, nėra panaši į kūdikį ar organo vaizdą. Pastaraisiais metais ultragarso tyrimų technologijos pažanga leido taikyti sudėtingus signalo apdorojimo metodus ir tyrimo ultragarsu metu gautus duomenis pavaizduoti trimatėje erdvėje.

3D ir 4D ultragarsinis tyrimas

Trimačio (3D) ultragarso tyrimo metu registruojama daug vaizdų vienu metu, kuriuos galima skaitmeniškai apdoroti ir atkurti realią vaisiaus nuotrauką. Dar naujesnė ir pažangesnė technologija – keturmatis (4D) ultragarso tyrimas, kai tiriami erdviniai vaizdai (3D) gali judėti realiu laiku. Taip galima geriau įvertinti organų funkciją bei vaisiaus aktyvumą gimdoje.

Nesvarbu, kada atlikti 3D/4D ultragarso tyrimą, nes viso nėštumo metu galima gauti kokybiškas nuotraukas, tačiau skirtingu metu geriau matomos skirtingos kūno dalys ar judesiai. Nėštumo pradžioje geriau matomi judesiai ir visas vaikelis, vėliau geriau matomi vaikelio veido bruožai.

3D/ 4D echoskopiją naudojimo galimybės: tikslesnė įgimtų vaisiaus vystymosi sutrikimų diagnostika, vaisiaus smegenų struktūros tyrimai, vaisiaus širdies tyrimai, matuojamas vaisiaus sprando prašviečiamumas, vaisiaus stuburo anomalijų diagnostika, nustatomas vaisiaus amžius, gimdos vystymosi anomalijų diagnostika, nustatomas gimdos gleivinės tūris, gimdos, kiaušidžių auglių diagnostika.

Be to, ne mažiau svarbu tai, kad 3D ultragarso tyrimas sukuria stipresnį ryšį tarp kūdikio ir jo tėvų nei 2D ultragarso tyrimas, nes vaisiaus atvaizdas yra realesnis. Ryšys skatina motiną geriau rūpintis savimi, o kartu ir vaikeliu. Vakarų pasaulyje jau tapo įprasta, kad pirmoji nuotrauka vaiko albume yra vaisiaus 3D nuotrauka.

Mes gyvename trimačiame pasaulyje realiuoju laiku, todėl suprantama, kad tokį patį vaizdą norime matyti ultragarso aparatų monitoriuose. Akivaizdu, kad ateitis priklauso 4D echoskopijai.

Kiek patikimas ultragarso tyrimas?

Ar verta visu 100% pasitikėti echoskopija? Ne, nors ultragarso aparatūra nuolat tobulinama ir matomas vaizdas yra vis ryškesnis. Žinoma, echoskopijos dėka gydytojai gali patvirtinti ar išsklaidyti savo būgštavimus, tačiau nustatyti galutinę diagnozę galima tik atlikus nuodugnų tyrimą. Būtent todėl, prieš puolant į paniką, reikia atlikti pakartotinį ultragarso tyrimą, kartais su keleto dienų intervalu, ir atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, dėl genetinių ligų ar įvairių infekcijų.

Vis dėlto echoskopija yra puiki paspirtis gydytojams. 1998 m. susumuodami akušerinės echoskopijos plėtros rezultatus, specialistai padarė išvadą, kad echoskopija padeda nustatyti vaiko vystymosi sutrikimus 60% atvejų, o rimtas ydas – 80% atvejų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl nereikėtų ignoruoti trijų ultragarso tyrimų (10, 20 ir 30-tą savaitę). Juos derėtų atlikti kiekvienai nėščiai moteriai, nepriklausomai nuo to, kaip ji jaučiasi. Žinoma, jeigu kils komplikacijų, gydytojas paskirs tiek echoskopijos tyrimų, kiek reikės.

Ultragarso tyrimo rūšys

Echoskopija gali būti dvimatė (2-D) ir trimatė (3-D). Dažniausiai gydytojai stebi mažylį dvimačiu pavidalu, ypač jeigu ultragarso įranga leidžia matyti kokybišką vaizdą. Trimatė echoskopija jau egzistuoja 10 metų, tačiau taikoma gana retai. Dažniausiai ji naudojama siekiant patikslinti jau nustatytą diagnozę. Paprastai pasitelkdami trimatę echoskopiją gydytojai tikrina, ar nėra mažylio veiduko, stuburo, rankyčių ar pėdučių vystymosi nukrypimų.

Kad viskas praeitų sėkmingai

Echoskopijos tyrimo kokybė priklauso nuo gydytojo patirties, įrangos, kuria atliekamas tyrimas, ir pasirinkto laiko.

Prieš procedūrą įsitikinkite, kad tyrimą atliks profesionalas. Pareikalaukite, kad gydytojas jums skirtų pakankamai laiko: pirmąjį trimestrą procedūra turėtų trukti apie 10 min., antrąjį gali trukti iki pusvalandžio. Per apžiūrą neuždavinėkite gydytojui per daug klausimų, tačiau nebijokite jo paklausti to, kas jus domina, po procedūros. Pati pagalvokite, geriau jau užduoti keletą “kvailų” klausimų, negu susidaryti klaidingą nuomonę dėl to, kas vyksta, ir nervintis. Tačiau ką daryti, jeigu gydytojas “nieko nepamatė”? Dažniausiai tai nerodo, kad gydytojas neprofesionalus. Juk gali taip atsitikti, kad kūdikis taip įsitaisė, kad jį sunku apžiūrėti (pavyzdžiui, jeigu jis labai giliai, negalima gerai patikrinti širdelės). Be to, kai kurie pacientės asmeniniai ypatumai, pvz., kūno sudėjimas ar “nepatogiai” prisitvirtinusi placenta apsunkina tyrimą ir veikia jo rezultatus.

Pirmasis trimestras

Pirmasis echoskopijos tyrimas (12 – 13 savaičių nėštumas)

Ką matote jūs

Žiūrėkite akis išplėtusi, nes tik dabar jūs galite pamatyti “visą” mažylį. 12 savaitę jo ilgis siekia 6 cm, tačiau, nepaisant mažumo, šis mažas padarėlis jau judina savo mažutes rankytes ir kojytes.

Į ką kreipia dėmesį gydytojas

• Į vaikelio pakaušio srities būklę. Jeigu ten susikaupė skysčiai, vaizdas atrodo mažiau ryškus, o tai gali reikšti chromosomų lygmens nukrypimus.
• Į galimas nervų sistemos, pilvo ertmės organų ar galūnių vystymosi ydas.

Dėmesio! Jeigu jūs pajutote pilvo skausmus ar jums ėmė tekėti kraujas, nelaukite “oficialaus” echoskopijos termino. Paprašykite gydytojo nedelsiant atlikti šį tyrimą.

Antras trimestras

Antras tyrimas (22 – 24 savaičių nėštumas)

Ką matote jūs

Jeigu mažylis nemiega, jis plaukioja vaisiaus vandenyse, sukiojasi, makaluoja rankytėmis ir kojytėmis. Pagaliau jūs pamatysite savo mažąjį “sportininką”, kuris jus baksnoja kojytėmis ir naktimis trukdo miegoti.

Į ką atkreipia dėmesį gydytojas

• Į mažylio kūno sandarą. 22 savaitės – pats tinkamiausias metas vystymosi ydoms nustatyti.
• Į vaikelio augimą ir vystymąsi.
• Vaisiaus vandenų kiekį ir kokybę. Per didelis vaisiaus vandenų kiekis gali atsirasti dėl vaikelio vystymosi ydų. Per mažą jų kiekį gali lemti keletas priežasčių, pavojingiausia iš jų – vaiko inkstų vystymosi yda.
• ·Širdelės darbą.

Trečias trimestras

Trečiasis tyrimas (32 – 34 savaičių nėštumas)

Ką matote jūs

Vaizdas tapo miglotas? Nesijaudinkite, tai natūralu. Visų pirma, trečiame trimestre gerokai sumažėja vaisiaus vandenų kiekis; antra – mažylis išauga tiek, kad jį galima apžiūrėti tik “dalimis”.

Į ką kreipia dėmesį gydytojas

• Vaikelio vystymąsi.
• Mažylio ūgį ir svorį.
• Placentos būklę. Gydytojas tikrina jos išsidėstymą ir brandumą. Trečioji, paskutinė placentos brandos stadija rodo, kad atėjo metas gimdyti, nes mažyliui nebeužtenka maisto medžiagų.
• Vaikelio vystymosi ydas. Echoskopijos dėka gydytojai trečiajame trimestre aptinka 28 proc. visų širdies – kraujagyslių, centrinės nervų sistemos, urologinių ir chromosominių anomalijų.
• Vaikelio padėtį. Jei vaikelis įsitaisęs kojytėmis ar užpakaliuku žemyn, būsimoji mama siunčiama gimdyti 37 – 38 savaitę: galbūt teks daryti cezario pjūvį.

Zebra.lt

Moteriai, kuri ilgą laiką negali pastoti, esant neaiškiai kraujavimo priežasčiai, arba moteriai, kuri patyrė daug persileidimų, dažniausiai atliekama histerosonografija įvertinant gimdos patologiją.

Ginekologinės indikacijos gali būti dubens organų sąaugos, gimdos gleivinės randai, polipai, gimdos audinio fibrozė arba atrofija.

Kaip aš turėčiau pasiruošti echoskopijai?

Jūs turite dėvėti patogius, geriausia dviejų dalių drabužius. Prieš tyrimą jūsų paprašys nusirengti iki pusės, apatinius rūbus. Tyrimo metu būsite su viršutiniais rūbais. Jei apžvalginės echoskopijos tyrimas bus atliekamas ankstyvo nėštumo metu, prieš tyrimą reikėtų nepasišlapinti bent porą valandų.

Siekiant išvengti infekcijos, įvertinti, kokio storio yra normali gimdos gleivinė, tyrimą geriausia atlikti po mėnesinių. Tyrimo atlikimo laikas gali skirtis, atsižvelgiant į tai, ko iš jo tikimasi. Histerosonografija neturėtų būti atliekama nėščiosioms moterims. Jokio specialaus pasirengimo prieš tyrimą nereikia.

Kaip atliekama echoskopija akušerijoje ir ginekologijoje?

Tyrimą atliks jums gulint ant nugaros arba šono. Pilvo zona turėtų būti atidengta. Gydytojas radiologas arba ginekologas echoskopuotojas užpils želė, kuri pagerina ultragarsinio daviklio bangų sklidimą. Apžvalginės echoskopijos metu stebint tam tikrus pakitimus, papildomai dar gali būti atliekama transvaginalinė echoskopija. Tada daviklis bus ne dedamas ant pilvo, o įkišamas į makštį. Taip gaunamas daug aiškesnis ir tikslesnis gimdos ir kiaušidžių vaizdas. Tyrimo metu šlapimo pūslė tyrėtų būti tuščia. Akušerijoje echoskopijos tyrimas trunka mažiau nei dvidešimt minučių. Transvaginalinė echoskopija atliekama norint įvertinant gimdos gleivinės pakitimus, jos storį ir galimus susijusius kiaušidės pakitimus.

Ką aš jausiu echoskopijos metu?

Tai neskausminga procedūra. Individualiai gali būti jaučiamas diskomfortas. Dažniausiai, kai tyrimas atliekamas esant pilnai šlapimo pūslei. Tačiau šis nemalonus jausmas yra laikinas. Transvaginalinė echoskopija yra neskausminga ir sukelia labai mažai nemalonių pojūčių.

Kaip aš jausiuosi po echoskopijos tyrimo? Jokio diskomforto po tyrimo neturėtumėte jausti.

Kokie yra echoskopijos tyrimo privalumai? Nėra jonizuojamosios spinduliuotės, todėl nepavojingas besilaukiančiai mamai ir jos būsimajam naujagimiui.

Echoskopijos tyrimas yra atliekamas nėštumui patvirtinti. Tačiau jį reikėtų atlikti laikantis gana griežtų indikacijų. Gaunama labai daug naudingos informacijos apie nėštumą.

Kokie yra echoskopijos tyrimo trūkumai? Apie šalutinius echoskopijos poveikius duomenų nėra.

Parengė Severina Vėlyvytė,
gyd. Saulius Rutkauskas

Kada atliekama kraujagyslių echoskopija?

Echoskopijos tyrimo metu vertinamas venų ir arterijų pratekėjimo laipsnis, jų spindžiuose esantys trombai ar embolai. Tolimesnė gydymo taktika sprendžiama pagal gautus duomenis. Planuojamos galimos šuntavimo operacijos, angioplastika. Trombai kraujagyslėse gali būti gydomi antikoaguliantais. Šiuo metu gana dažnai įstatomi specialūs filtrai, apsaugantys plaučius nuo atkeliaujančių trombų. Apžvalginė echoskopija – vienas iš greičiausių diagnostinių tyrimų, kuriais galima įvertinti kraujagysles įvairiose kūno vietose. Dažniausiai atliekama apžvalginė kojų venų echoskopija. Embolai, randami kojų venose, gana lengvai gali nukeliauti net iki pačių plaučių ir sukelti plaučių embolizaciją. Laiku diagnozavus šią patologiją ir paskyrus gydymą, ligoniui išgelbėjama gyvybė. Kojų venų echoskopija atliekama ir kitais atvejais: neaiškus kojų tinimas, susijęs su ilgu stovėjimu, venų varikozės.

Esant indikacijoms, į kraujagyslę galima įkišti kateterį ar adatą kontroliuojant echoskopu. Apžvalginė echoskopija atliekama neaiškaus kraujavimo atvejais, vertinant suformuotas arterines-venines fistules dializuojamiems ligoniams, miego arterijos stenozės laipsnį (pirmiausia gydytojas auskultacijos metu išgirsta ūžesį ties miego arterija).

Rizikos veiksniai, nulemiantys kraujagyslių echoskopijos būtinumą: vyresnis amžius, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, šeiminė anamnezė (dažnos širdies ligos).
Kaip reikia pasiruošti kraujagyslių echoskopijai?

Turite dėvėti patogius ir lengvus rūbus. Jokio kitokio pasiruošimo nereikia. Atlikdamas kaklo kraujagyslių echoskopiją, gydytojas gali paprašyti nusiimti papuošalus.

Prieš tiriant pilvo kraujagysles apie šešias aštuonias valandas reikėtų nieko nevalgyti.
Kaip atliekama kraujagyslių echoskopija?

Pacientas yra tiriamas ant specialios kušetės, kuri gali pasikelti arba pakeisti šoninę padėtį. Užpilama echoskopijos želė ant odos virš ruošiamos tirti kraujagyslės. Minėtoji želė panaikina oro tarpus tarp odos ir jutiklio: ultragarso bangos sklinda geriau, monitoriaus ekrane matomas geresnis vaizdas. Gydytojas radiologas ties tiriama vieta jutiklį prispaudžia pakankamai standžiai. Tyrimas atliekamas realiu laiku. Kartais tyrėjas jūsų gali paprašyti, kad jūs atsistotumėte. Taip pat būsite paprašytas atsipalaiduoti, tyrimo metu išlikti ramiam.

Ką aš jausiu kraujagyslių echoskopijos tyrimo metu?

Daugelis echoskopijos procedūrų yra greitos ir lengvai prieinamos. Procedūra užtruks trumpiau nei pusvalandį. Labiau komplikuotas tyrimas gali užtrukti daug ilgiau.

Kojų venų echoskopija yra neskausminga, tačiau jei jūsų koja yra patinusi arba jautri, tuomet paspaudimas su jutikliu gali būti nemalonus. Jei atliekama doplerosonografija, tyrimo metu jums atrodys, kad girdite širdies plakimo dūžius.

Kaip aš jausiuosi po kraujagyslių echoskopijos tyrimo? Jokio diskomforto po tyrimo neturėtumėte jausti.

Kokie yra kraujagyslių echoskopijos tyrimo privalumai?

• Tai neinvazinė ir neskausminga procedūra. Gali būti kartojama tiek kartų, kiek reikia.
• Plačiai ir lengvai atliekamas tyrimas.
• Nėra jokios jonizuojamosios spinduliuotės.
• Echoskopijos dėka galima vizualizuoti organo struktūrą, judesį ir organo funkciją realiu laiku.
• Pigus tyrimas.
• Pateikia gana aiškų minkštųjų audinių vaizdą.
• Venų echoskopija padeda rasti trombus, prieš jiems patenkant į plaučius.
• Taip pat pakankamai tikslus tyrimo metodas, palyginti su venografija. Venografija yra daugiau invazinė procedūra, jos metu į venas švirkščiama kontrastinės medžiagos.

Kokie yra šalutiniai kraujagyslių echoskopijos tyrimo poveikiai? Nėra žinoma jokių šalutinių echoskopijos tyrimo poveikių.

Parengė gyd. rez. Severina Vėlyvytė,
gyd. rez. Saulius Rutkauskas

Technika

Daugelis raumenų yra išsidėstę kūno paviršiuje, taigi juos galima tirti echoskopu. Paprastai raumenims tirti naudojami linijiniai aukšto dažnio davikliai, išskyrus atvejus, kai tiriamas raumuo yra giliai – pavyzdžiui, sėdmenų srities raumenys arba nutukusių pacientų raumenys – tuomet naudojami mažesnio dažnio linijiniai davikliai. Echoskopuojant būtina tirti raumenį bent dviem statmenomis plokštumomis (geriau išilgai ir stačiai raumens skaidulų). Visada naudinga tirti ir sveiką kitos galūnės tą patį raumenį – lengviau galima pastebėti pokyčius. Galima tirti atpalaiduotą raumenį arba atliekant pasyvų ar aktyvų judesį – tai gali padėti nustatyti pažeidimą ir jo ryšį su kitomis struktūromis. Panaudojus doplerio echoskopiją, galima nustatyti ir kraujagyslių pažeidimus bei neovaskuliarizacijas [2].

Normalaus raumens vaizdas

Visi raumenys yra sudaryti iš raumeninių pluoštelių [2]. Raumens skaidulos yra susigrupavusios į pluoštelius, o jie vienas nuo kito pertverti fibroadipozinėmis pertvaromis. Šios intramuskulinės pertvaros, raumenį tiriant skersinėje plokštumoje, matomos kaip hiperechogeniniai taškai, sudarantys tinklą ant hipoechogeninio pagrindo. Davikliu vedant išilgai raumens, šios pertvaros matomos kaip ryškiai hiperechogeniniai išilginiai ruoželiai [1].

Raumuo yra mažesnio echogeniškumo nei poodiniai riebalai ar sausgyslės. Be to, įtempto raumens echogeniškumas yra mažesnis nei atpalaiduoto. Echoskopuojant ryškiau yra matomi išoriniai kiekvieno raumens kraštai, kadangi toje vietoje yra jungiamojo audinio fascija [5].

Raumens patempimas

Kai raumenį veikia stipri tempiamoji jėga, ypač kai stipri raumens kontrakcija būna kartu su skaidulų ir fascijų tempimu, įvyksta raumens patempimas. Silpnoji raumens vieta – sausgyslės jungtyje kinta metams bėgant. Vaikams, patempus raumenį, įvyksta kaulo epifizinės plokštelės lūžis, kadangi šioje vietoje yra silpnoji sritis. Jauniems suaugusiesiems dažniausiai pažeidžiama jungtis tarp raumens ir sausgyslės. Vyresniems suaugusiesiems, ypač esant tendinozei, per didelis krūvis sukelia silpnos, pažeistos sausgyslės plyšimą.

Dažniausiai patempiami raumenys, judinantys du sąnarius, kurie yra sudaryti daugiausia iš greitai susitraukiančių skaidulų ir kurie atlieka ekscentrinius judesius (m. rectus femoris, m. gastrocnemius, pakinklio raumenys). Raumenų patempimai skirstomi į tris laipsnius, mažiausio laipsnio patempimai įvyksta dažniau nei didesnio [2].

Pirmo laipsnio patempimas

Pirmo laipsnio patempimas įvyksta, kai raumuo yra ištempiamas daugiau nei leidžia jo elastinės savybės. Esant tokiam patempimui, raumenyje ar sausgyslėje atsiranda mikroskopinių pakitimų, bet raumens skaidulos yra suardomos tik mažiau nei 5 proc. atvejų. Skausmas būna intensyvus, tačiau būdingas greitas pasveikimas ir po konservatyvaus gydymo raumens jėga nesumažėja [2]. Echoskopu gali būti matomas nepakitęs raumuo arba gali būti židininis ar generalizuotas padidėjęs echogeniškumas (1 pav.). Esant pirmo laipsnio raumens patempimui, apie 50 proc. atvejų echoskopu yra matomas generalizuotas hiperechogeniškumas [4].

Antro laipsnio patempimas

Įvykus antro laipsnio patempimui, būna stiprus skausmas, patinimas, dėl dalinio raumens suardymo sumažėja raumens jėga. Dėl antro laipsnio patempimo gali įvykti ir raumens atsiskyrimas nuo gretimos fascijos ar aponeurozės, dažnai atsitinka, kad vidinis m. gastrocnemius atsiskiria nuo aponeurozės, kuri yra bendra šiam raumeniui ir m. soleus. Tokios traumos ištinka žaidžiant tenisą, slidinėjant, bėgiojant. Labai charakteringas antrojo laipsnio patempimo pakitimas yra susidariusi hematoma jungtyje tarp raumens ir sausgyslės, hematomos echoskopiniai požymiai gali skirtis atsižvelgiant į dalinio įplyšimo sunkumą. Taip pat gali būti matomos skysčių sankaupos po sausgysle ar aplink raumenį. Tiriant ultragarsu, antro laipsnio raumens patempimas matomas kaip echogeniškų perimisiumo ruoželių suardymas (2, 3 pav.). Dinaminis ištyrimas įtempus raumenį gali padėti tiksliau nustatyti pažeidimo dydį. Jei tiriama dopleriu, pažeidimo sritį padeda patikslinti susidariusi hipervaskuliarizacija aplink pažeistą raumenį. Ertmė, susidariusi po plyšusių skaidulų atsitraukimo, užpildoma krauju, todėl echoskopu bus matoma hematoma, kurios vaizdas priklausys nuo to, kiek laiko praėjo nuo pakraujavimo pradžios. Ūmiausioje fazėje ji atrodys hipoechogeniška, su hiperechogeniškomis koaguliacijomis. Vėliau hematoma tampa anechogeniška su hiperechogeniškomis sienelėmis ir pertvaromis, kurios sudarytos iš fibrininio audinio [2].

Trečio laipsnio patempimas

Esant trečio laipsnio patempimui, įvyksta visiškas raumens ir sausgyslės suardymas, kartu su ar be pažeisto raumens atsiskyrimo. Tai įvyksta, kai yra stiprus raumens susitraukimas, esant tvirtam pasipriešinimui. Plyšus skaiduloms, atsiranda pračiuopiamas defektas, minkštųjų audinių darinys. Echoskopuojant yra matomas nevientisas raumuo ir raumeninių skaidulų išglebimas (4 pav.). Atitrūkusio raumens galas atrodo suapvalėjęs, hiperechogeniškas dėl atsiradusios fibrozės, raumeninių skaidulų degeneracijos ir uždegiminių ląstelių susikaupimo toje srityje. Plyšys tarp atitrūkusių raumens galų beveik visada būna užpildytas hematoma. Raumens galas gali judėti – fliuktuoti hematomoje [2].

Raumens sumušimas

Įvyksta dėl tiesioginės spaudžiamos, dažniausiai bukos traumos į raumenį, tai būdinga kontaktiniam sportui. Kliniškai pasireiškia staigiu ar užsitęsusiu pažeistos srities skausmu, pažeistos srities paviršiuje būna kraujosruvų. Matomi ultragarsiniai pokyčiai būna panašūs kaip ir esant pirmo laipsnio raumens patempimui, todėl atskirti šiuos pažeidimus galima tik pagal skirtingą traumos pobūdį. Paprastai būna padidėjusi raumens apimtis, intersticinė edema, bet nebūna plyšusių skaidulų (5 pav.). Nors muštinis pažeidimas būna daugiau išplitęs nei raumens patempimas, tačiau sumušimas sugyja per daug trumpesnį laiką nei patempimas (paprastai mažiau nei per tris savaites) [2].

Hematomos

Hematomų echoskopinės charakteristikos priklauso nuo sukrešėjimo ir daviklio dažnio. Susiformavęs krešulys yra didesnio echogeniškumo, o ištirpęs krešulys ar nesukrešėjęs kraujas matomas kaip anechogeninė sritis (6 pav.). Aukšto dažnio davikliai sukrešėjusias hematomas paprastai parodo kaip didelio echogeniškumo sritis. Hematomos gali turėti ryškiai apibrėžtus ar netaisyklingus kraštus, gali būti ar nebūti pertvarėlių jų viduje. Jos būna židininės ar išplitusios, tačiau paprastai būna apsiribojusios toje srityje, kurioje ir susidarė. Hematoma gali būti išsidėsčiusi ir aplink raumenį, ties raumens plyšimu. Dinaminis ištyrimas kai echoskopuojama įtempiant ir atpalaiduojant raumenį, padeda atskirti paprastą hematomą nuo hematomos, kai kartu plyšęs raumuo. Sutraukiant raumenį galima pamatyti raumens plyšimą, kadangi, jei pažeidimas yra, padidėja jo plotas [5].

Apibendrinimas

Echoskopinis kaulų ir raumenų sistemos ištyrimas turi daug privalumų: galimybė atlikti dinaminį tyrimą, palyginti pažeistą sritį su sveikąja puse, nedidelė tyrimo kaina, radiacijos nebuvimas, reikalinga įranga yra paplitusi gydymo įstaigose. Nors daugeliu atvejų pažeidimas lengviau identifikuojamas atlikus MRT tyrimą ir echoskopinis tyrimas dažniau yra atliekamas tik norint diagnozuoti, ar yra pažeidimas, tačiau echoskopu galima nustatyti, ar pažeidimas yra kraujagyslinis, ar cistinis, – o tai labai svarbu parenkant tolesnį išsamų tyrimą. Be to, atliekant echoskopinį tyrimą ne blogiau nei atliekant kitus tyrimus galima tirti sausgysles, naujagimių klubo sąnarius.

Literatūra:

1. Lew H.L., Chen C.P.C., Wang T.–G., Chew K.T.L. Introduction to musculoskeletal diagnostic ultrasound, examination of the upper limb // Am J Phys Med Rehabil. – 2007, 86, p. 310–321.

2. LLS Wong. Imaging of muscle injuries // J HK Coll Radiol. – 2005, 8, p. 191– 201.

3. Phil Hartgerink, MD, David P. Fessell, MD, Jon A. Jacobson, MD, Marnix T. van Holsbeeck, MD. Full–versus Partial–Thickness Achilles Tendon Tears, Sonographic Accuracy and Characterization in 26 Cases with Surgical Correlation // Radiology. – 2001, 220, p. 406–412.

4. Justin Charles Lee and Jeremiah Healy. Sonography of Lower Limb Muscle Injury // AJR. – 2004, 182, p. 341–351 0361–803X/04/1822–341 © American Roentgen Ray Sodiety.

5. Phoebe A. Kaplan, Aurello Matamoros, Jr., and Joseph C. Anderson. Sonography of the Musculoskeletal System // AJR. – 155, 237–245, August 1990 0361 –803X/90/1 552–02370 American Roentgen Ray Sodiety.

6. John R. Mathieson, Douglas G. ConneII, Peter L. oope be’, D. Robertson Lloyd–Smith. Sonography of the Achilles Tendon and Adjacent Bursae // AJR. – 1988, July, 151, p. 127–131.

7. Geoff Hide. Shoulder, Rotator Cuff Injury (Ultrasonography). (eMedicine)

Asta Venskutonytė,
gyd. Dalia Mitraitė,
gyd. rez. Saulius Rutkauskas
Kauno medicinos universitetas, Radiologijos klinika

Techniniai veiksniai

Didelės skiriamosios gebos echoskopijos aparatūra yra pritaikyta galūnių minkštiesiems audiniams įvertinti ir leidžia greitai atlikti norimų sričių tyrimą. Dinaminis ištyrimas raumens susitraukimo metu gali būti labai naudingas nustatant diagnozę. Tiriant galūnes yra būtini aukšto dažnio linijiniai davikliai, kadangi čia gausu smulkių paviršinių struktūrų.
Normali ir pakitusi sausgyslė

Paviršiuje esančios sausgyslės yra gerai matomos echoskopuojant. Dažniausiai jos tokiu būdu tiriamos dėl trauminių sužalojimų, kurie dažniau pasitaiko sportininkams, tačiau pažeidimus gali sukelti ir lėtinės pakartotinės traumos ar degeneracinis procesas. Dažniausiai pažeidžiamos ir tiriamos šios sausgyslės: Achilo, peties rotatorių, girnelės, keturgalvio, žasto dvigalvio ir plaštakos lenkiamųjų bei tiesiamųjų raumenų.

Sausgyslė yra atskiriama nuo kitų audinių gana lengvai, kadangi echoskopuojant yra matomos jos išilginės lygiagrečiai einančios skaidulos. Lygiagretūs kolageninių skaidulų pluošteliai matomi kaip hiperechogeniniai ruoželiai, o interfascikulinė medžiaga matoma kaip anechogeninės linijos, įsiterpusios tarp skaidulų pluoštelių (1 pav.). Tiriant skersinėje plokštumoje, sausgyslė atrodo kaip apvali ar ovali hiperechogeninė struktūra. Būdinga, kad sausgyslės ar raiščio echogeniškumas skiriasi pagal tai, kokiu kampu laikomas daviklis tiriant. Sausgyslė matoma hiperechogeninė, kai daviklis laikomas statmenai jos, hipoechogeninė – kai ultragarso bangos eina įstrižai sausgyslės (anizotropija) – neatsižvelgus į tai, gali būti netiksliai diagnozuojama (2 pav.).

Sausgysles supančios makštys sudaro labai plonas didelio echogeniškumo linijas abipus sausgyslės. Sinoviniai dangalai echoskopuojant nėra matomi. Kartais tarp sausgyslių yra matomos tariamos hipoechogeninės sritys, kurias svarbu atskirti nuo tikrų, kurios būna esant sausgyslių uždegimui. Netikrosios hipoechogeninės sritys matomos, kai sausgyslė yra įstrižai ultragarso bangoms, dėl to labai svarbu, kaip laikomas daviklis. Taip pat tokie artefaktai gali būti matomi tose vietose, kur sausgyslė jungiasi prie kaulo, kadangi toje vietoje jos eiga būna nelygi. Žinant normalius sausgyslės eigos nelygumus, galima keisti daviklio padėtį ir išvengti artefaktų.

Atliekant pasyvią echoskopiją ar tiriant judesio metu (dinaminė echoskopija), galima nustatyti sausgyslės pažeidimo mechanizmą ir apimtį. Echoskopu sausgyslės pažaida matoma kaip skaidulinio lygiagretaus audinio pakitimas – sustorėjimas, fragmentacija, židininės hipoechogeninės sritys, kalcifikacijos. Sausgyslių, kurios turi tepalines makštis, tendinozė matoma kaip tepalinės makšties sustorėjimas, normalios skaidulinės echostruktūros pakitimas, sausgyslės kraštų ryškumo sumažėjimas. Jei sausgyslė neturi tepalinės makšties, esant patologijai, matomas židininis ar išplitęs sausgyslės sustorėjimas su skaidulinės echostruktūros pakitimais ir ribotomis hipoechogeniškomis sritimis. Sausgyslės plyšimas, kuris gali būti dalinis ar visiškas, matomas kaip skaidulų fragmentacija. Sunku atskirti sausgyslės degeneraciją nuo plyšimo, atsiradusio sausgyslės viduje, jei nėra hematomos. Visiškas sausgyslės plyšimas apibūdinamas kaip atplyšusių galų atsiskyrimas su hipoechogenine hematoma ar granuliaciniu audiniu tarp jų. Kai įtariamas sausgyslės plyšimas, visada naudinga atlikti echoskopiją pasyvaus judesio metu (judesį atliekant tyrėjui) – geriau galima pamatyti įplyšimą. Jei sausgyslė yra su tepaline makštimi, skystis gali susikaupti tarp plyšusios sausgyslės galų. Jei yra dalinis plyšimas, matoma dalis sveikos sausgyslės ir dalis su plyšusiomis skaidulomis, dažnai būna ir hematoma.

Achilo sausgyslė

Nors šios sausgyslės plyšimas yra kliniškai lengvai nustatomas, tačiau kliniškai ištirti šią sritį, esant lėtiniams skausmams ar daliniam pažeidimui, yra gana sunku. Tiriant echoskopu galima nustatyti, kurie pažeidimai turi būti gydomi chirurginiu būdu, o kuriems pakanka konservatyvaus gydymo. Jei pažeidimas nedidelis ir išilginis, jį galima gydyti konservatyviai, o daliniai skersiniai sausgyslės pažeidimai geriau gyja, jei atlikta ankstyva chirurginė intervencija. Taigi, tiriant šiuo metodu, galima išvengti nereikalingos operacijos ar atlikti ją kuo skubiau, jei jos reikia, ir taip pagerinti ligos baigtį funkciniu atžvilgiu.

Ligonis tiriamas gulintis ant pilvo, nuleidęs pėdas už stalo krašto. Normali suaugusiųjų sausgyslė yra apie 4–6 mm storio ir apie 6 cm ilgio. Proksimaliai ji prasideda nuo m. gastrocnemius ir m. soleus, o distaliniame gale prisijungia prie kulnakaulio užpakalinio paviršiaus. Proksimaliojoje raumens ir sausgyslės jungtyje raumenų skaidulos susilieja su priekiniu sausgyslės paviršiumi, ir ši sritis gali būti matoma kaip linijinė hipoechogeninė sritis, kurios nereikia painioti su daliniu sausgyslės pažeidimu.

Užkulnakaulinis tepalinis maišelis paprastai matomas įsiterpęs tarp kulnakaulio ir sausgyslės. Achilo sausgyslė išsidėsčiusi po oda ir poodiniu riebalų sluoksniu, priekyje sausgyslės yra didesnio echogeniškumo Kager trikampio riebalų sluoksnis. Giliau po šiuo riebalų sluoksniu yra gilieji lenkiamieji raumenys ir blauzdikaulis.

Kai yra visiškas sausgyslės pažeidimas, echoskopuojant matomas sausgyslės plyšimas ir įvairaus dydžio tarpas tarp plyšusių fragmentų (3 pav.). Šis tarpas gali būti užpildytas hematomos, kuriai būdingas įvairus echogeniškumas, arba echogenišku fibroziniu randu, kurio echogeniškumas priklauso nuo rando senumo. Šie pokyčiai yra diagnostiniai, kai sausgyslė plyšusi. Daliniai plyšimai matomi panašiai, tik sausgyslės vientisumas yra išlikęs. Achilo sausgyslės uždegimas dažniausiai būna sportininkams, ypač bėgikams, dėl ilgalaikio didelio krūvio. Uždegimas gali būti išplitęs arba neišplitęs. Tendinitas echoskopu matomas kaip vietinis sausgyslės sustorėjimas >6 mm, su reliatyviai sumažėjusiu echogeniškumu.
Peties rotatorių sausgyslės

Patogu šią sritį tirti echoskopu, kadangi galima atlikti tyrimą judesio metu bei palyginti pažeistą rotatorių manžetę su sveikąja. Esant visiškam rotatorių manžetės plyšimui, ultragarsinio tyrimo tikslumas yra 96 proc. Labai svarbu yra išmanyti rotatorių manžetės anatomiją, kad būtų galima ištirti peties sąnarį, kadangi kaulinės struktūros sudaro kliūtis tirti ultragarsu. Rotatorių manžetė yra sudaryta iš m. supraspinatus, m. subscapularis, m. infraspinatus, m. teres minor sausgyslių. M. biceps ilgoji galva, prasidėjusi nuo tuberculus supraglenoidalis, eina tolyn tarp m. supraspinatus ir m. subscapularis. Šie raumenys suteikia dinaminį stabilumą natūraliai nestabiliam ir ypač lanksčiam žasto sąnariui. M. subscapularis prasideda nuo priekinio mentės paviršiaus ir įsiterpia į mažąją žastikaulio šiurkštumą. M. supraspinatus (4 pav.) prasideda nuo užpakalinio mentės paviršiaus, virš mentės dyglio, ir įsiterpia į didžiąją žastikaulio šiurkštumą. M. infraspinatus prasideda nuo užpakalinio mentės paviršiaus žemiau mentės dyglio ir taip pat įsiterpia į didžiąją žastikaulio šiurkštumą. M. teres minor prasideda nuo užpakalinio mentės paviršiaus ir įsiterpia į didžiąją šiurkštumą žemiau nei įsiterpia m. infraspinatus. Kadangi šie trys raumenys įsiterpia į didžiąją šiurkštumą, juos yra sunku atskirti.

Rotatorių manžetės sausgyslių pažeidimas yra dažna peties sąnario skausmo ir disfunkcijos priežastis. Sausgyslės gali plyšti dėl sunkios traumos. Dažniau simptomus sukelia lėtinis pertempimas ir degeneraciniai pokyčiai. Esant peties pažeidimo sindromui, pakitimai yra įvairūs: hiperemija, edema, fibrozė, dalinis ar visiškas plyšimas.

Pagrindinis neigiamas aspektas – šioje srityje yra sunku valdyti techniką, netgi patyrusiems echoskopuotojams. Echoskopuojama pacientui sėdint, kai petys yra hiperekstenzijos padėtyje ir pasuktas į vidų. Tokia poza leidžia geriau pamatyti nedidelius pažeidimus. Pažeidimai taip pat gali būti geriau matomi, kai echoskopija atliekama judesio metu – pacientui judinant ranką per peties sąnarį. Naudojamas linijinis daviklis.

Dvigalvio raumens sausgyslės pažeidimas kliniškai gali pasireikšti kaip ir rotatorių manžetės pažaida, todėl ištirti reikia ir šią sausgyslę. Be to, šio raumens ilgosios galvos makšties pažeidimas gali būti kartu su manžetės pažeidimu. Sausgyslės yra matomos parasagitalinėje ir frontalinėje plokštumose, petį supantys minkštieji audiniai yra taip pat matomi – oda ir hiperechogeniškas poodinis sluoksnis yra matomi labiau į išorę. Giliau po šiais audiniais yra deltinis raumuo – jis mažiau echogeniškas nei sausgyslė. Po deltiniu raumeniu yra plonas hiperechogeniškas sluoksnis, jį sudaro po deltiniu raumeniu esantis maišelis (bursa subdeltoidea) ir jį supantys riebalai. Gilesnis sluoksnis yra rotatorių manžetė – tai vidutinio echogeniškumo sluoksnis, po ja yra žastikaulio galva.

Echoskopuojant gali būti matomi šie rotatorių manžetės pažeidimai:

• Visiškai nematoma rotatorių manžetė
• Židininis sausgyslės išplonėjimas
• Sausgyslės vientisumo pažeidimas
• Pakitęs sausgyslės echogeniškumas
• Apnuoginta žastikaulio galvutės kremzlė

Jei rotatorių manžetė nėra matoma – gali būti didelis rotatorių manžetės pažeidimas arba sausgyslės nutrūkimas peties sąnario srityje ar žemiau jo. Tokiu atveju deltinis raumuo šliejasi prie žastikaulio galvos: matomas toks vaizdas labai patognomiškas. Nutrūkusi sausgyslė matoma, kai skystis ar hipoechogeniniai sureagavę audiniai užpildo defektą (5 pav.). Jei echoskopuojant matomos padidėjusio echogeniškumo sritys, tose vietose sausgyslė yra šiek tiek pažeista ir pažaidos užpildytos hipertrofavusiu sinoviniu ar granuliaciniu audiniu, tačiau tai nėra patognominis požymis, kadangi tokių pakitimų gali būti ir srityse, kuriose nėra simptomų.

Echoskopinio tyrimo jautrumas tiriant rotatorių manžetę yra nuo 58 iki 90 proc. Šis tyrimas geriau parodo didesnius pažeidimus nei nedidelius. Tyrimas gali būti neteisingai interpretuojamas, kai nėra gerai žinoma šios srities anatomija, pavyzdžiui, neatpažinus dvigalvio raumens sausgyslės, ji gali būti palaikyta hiperechogenine sritimi ir diagnozuota pažaida. Taip pat pažeidimu gali būti palaikytos ir sausgyslės kalcifikacijos, atsiradusios dėl kalcifikuoto tendinito. Žastikaulio lūžiai gali iškreipti tiriamos srities anatomiją, ir tuomet echoskopija bus neteisingai interpretuojama [5].

Peties tepalinis maišelis (Bursa subdeltoidea) yra tarp deltinio raumens ir rotatorių manžetės, todėl pamatyti jį yra sunku. Tepalinio maišelio sienelės nėra nutolusios viena nuo kitos daugiau nei per 2 milimetrus. Maišelis gali patinti dėl viršdyglinio raumens plyšimo ar sutrenkimo. Viršdyglinio raumens sutrenkimas gali būti matomas kaip skysčio susikaupimas maišelyje aktyviai pakėlus ranką. Skystis šiame maišelyje paprastai susikaupia jo kaudalinėje dalyje, ir taip pat gali būti pastebėtas esant daliniam ar visiškam rotatorių manžetės plyšimui. Maišelis geriausiai gali būti matomas, kai tiriama iš lateralinės peties pusės tarp viršdyglinio raumens sausgyslės ir deltinio raumens (6 pav.). Skysčio susikaupimas maišelyje po deltiniu raumeniu gali būti matomas kaip ašaros formos darinys (ašaros simptomas) [1].
Girnelės ir keturgalvio raumens sausgyslės

Girnelės sausgyslės echoskopiniai požymiai yra tokie pat, kaip ir kitų sausgyslių. Ji prasideda nuo apatinės girnelės dalies, čia ji yra plačiausia, ir toliau siaurėja, kol baigiasi ant priekinio blauzdikaulio paviršiaus. Ji yra 3–6 mm storio proksimaliojoje dalyje ir apie 10–15 mm ilgio. Pacientas tiriamas, kai jo koja per kelio sąnarį yra pasukta ir sulenkta įvairaus laipsnio kampu. Keturgalvio raumens sausgyslė tiriama daviklį vedant virš girnelės.

Ūmi trauma ar lėtinis pasikartojantis poveikis gali sukelti šių sausgyslių plyšimą, hematomą ar tendinitą. Dažnai to priežastis būna sportinės traumos. Pažeidimai paprastai yra lokalizuoti proksimaliojoje sausgyslės dalyje ir atliekant echoskopiją yra panašūs į kitų sausgyslių pažeidimus. Plyšimai gali būti daliniai, toje vietoje dažnai susidaro hematoma. Girnelės sausgyslės uždegimas gali būti išplitęs ar vietinis ir echoskopijos metu matomas kaip sausgyslės sustorėjimas bei hipoechogeniškumas. Būdinga hiperemija po sausgyslės proksimaliąja dalimi. Taškinės hiperechogeninės sritys su šešėliais gali būti matomos dėl sausgyslės viduje susidariusių kalcio sankaupų [5].
Rankos lenkiamųjų raumenų sausgyslės

Įvairūs durtiniai rankos sužalojimai gali sukelti ūminį pūlingą rankos lenkiamųjų raumenų sausgyslių ir tepalinių maišelių uždegimą. Echoskopuojant matomas padidėjęs sausgyslių diametras, palyginti su sveikomis sausgyslėmis. Hipoechogeninės sritys aplink sausgyslę matomos dėl pūlių susikaupimo sausgyslės makštyje. Tokių pakitimų atradimas nurodo, kad yra būtina operacija, o ne konservatyvi terapija antibiotikais ar kitomis priemonėmis. Hipoechogeninės rankos lenkiamųjų raumenų sausgyslės neturėtų būti palaikytos pakitusiomis, kadangi šių sausgyslių eiga yra nelygi ir sunku daviklį vesti statmenai šių sausgyslių.

Reumatoidiniai pakitimai: hipoechogeninių sausgyslių makščių sustorėjimas reiškia tendosinovitą ir yra dažniausiai aptinkamas pokytis, esant šiai ligai. Taip galima pamatyti lenkiamųjų raumenų sausgyslių dalinį ar visišką plyšimą, reumatoidinius mazgelius [5].
Karpalinio (riešo) kanalo sindromas

Karpalinis (riešo) kanalas yra siauras plyšys, kuriuo praeina delno raumenų sausgyslės, kraujagyslės ir vidurinis nervas. Dėl šio kanalo susiaurėjimo, kuris atsiranda dėl dažnai pasikartojančių monotoniškų riešo judesių, prasideda viduriniojo nervo spaudimas, o vėliau ir uždegimas. Dėl to, padidėjus spaudimui riešo kanale, sutrikdoma nervo kraujo apytaka ir sumažėja nervo laidumas.

Šio sindromo diagnozė yra pagrindžiama klinikiniais požymiais, vėliau patvirtinama atlikus nervo laidumo tyrimus. Sindromas taip pat gali būti diagnozuojamas ultragarsu – galima pastebėti padidėjusį nervo skersmenį žirninio kaulo (os pisiforme) lygiu. Ultragarsinio tyrimo pranašumas šiuo atveju yra tas, kad tai neskausmingas tyrimas ir leidžia pamatyti gretimų struktūrų pakitimus – pavyzdžiui, minkštųjų audinių pažeidimą. Esant riešo kanalo sindromui, nervo skersmuo būna maždaug 9–11 mm [1].

Literatūra:

1. Lew H.L., Chen C.P.C., Wang T.–G., Chew K.T.L. Introduction to musculoskeletal diagnostic ultrasound, examination of the upper limb // Am J Phys Med Rehabil. – 2007, 86, p. 310–321.

2. Wong L.L.S. Imaging of muscle injuries // J HK Coll Radiol. – 2005, 8, p. 191– 201.

3. Phil Hartgerink, MD, David P. Fessell, MD, Jon A. Jacobson, MD, Marnix T. van Holsbeeck,MD. Full– versus Partial–Thickness Achilles Tendon Tears, Sonographic Accuracy and Characterization in 26 Cases with Surgical Correlation // Radiology. – 2001, 220, p. 406–412.

4. Justin Charles Lee and Jeremiah Healy. Sonography of Lower Limb Muscle Injury // AJR 2004, 182, 341–351 0361–803X/04/1822–341 © American Roentgen Ray Society.

5. Phoebe A. Kaplan, Aurello Matamoros, Jr., and Joseph C. Anderson. Sonography of the Musculoskeletal System. AJR 155, 237–245, August 1990 0361 –803X/90/1 552–02370 American Roentgen Ray Society.

6. John R. Mathieson, Douglas G. ConneII, Peter L. oope be’, D. Robertson Lloyd–Smith. Sonography of the Achilles Tendon and Adjacent Bursae // AJR. – 1988, July, 151, p. 127–131.

7. Geoff Hide. Shoulder, Rotator Cuff Injury (Ultrasonography). (eMedicine)

Asta Venskutonytė,
gyd. Dalia Mitraitė,
gyd. rez. Saulius Rutkauskas
Kauno medicinos universitetas, Radiologijos klinika

Pirminio ir antrinio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti klinika, neatsilieka nuo pirmaujančių Lietuvos gydymo įstaigų.

Atsinaujinusi patalpas, įsigijusi naujos medicininės įrangos ir papildžiusi per 20 įvairių profesijų gydytojų specialistų gretas, – „Senojo bokšto“ klinika teikia aukšto lygio ir patikimas medicinos paslaugas.

„Senojo bokšto“ lankytojai jau įprato turėti galimybę pasirinkti gydytoją. Klinikoje dirba aukščiausios kvalifikacijos ir patyrę Šiaulių, Vilniaus, Kauno gydytojai ir medicinos mokslų daktarai – konsultuoja, ištiria, skiria gydymą kiekvienam susirūpinusiam savo sveikata.

Klinikoje naudojama naujausia medicininė įranga. Ultragarsiniai spalvoti dopleriniai aparatai, kuriais galima diagnozuoti ankstyvus pažeidimus įvairiuose organuose. Kompiuterizuota endoskopinė sistema leidžia kokybiškai ištirti ir diagnozuoti stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, žarnyno ligas. Kompiuterizuota veloergometrijos sistema ištirti širdies ir kraujagyslių ligas. Patyrę šeimos gydytojai, odontologai, endokrininologai, gastroenterologai, koloproktologai, neurologai, reumatologai, urologai, onkologai, psichiatrai, psichoterapiautai, LOR, širdies, kraujagyslių, kojų venų, chirurginių, ginekologinių ir daugybės kitų ligų specialistai naujausia medicinine įranga nustatys tikslią diagnozę ir atliks būtiniausius laboratorinius tyrimus.

Sutartis su Šiaulių teritorine ligonių kasa lankytojams suteikia galimybę pas specialistus konsultuotis ir atlikti tyrimus pigiau. Klinikos gydytojai turi teisę skirti kompensuojamuosius vaistus pagal ligų sąrašus, o sutartis su Valstybiniu socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriumi suteikia galimybę išrašyti nedarbingumo pažymėjimus.

Mūsų tikslas – medicinos paslaugų kokybė, prieinamumas, tęstinumas, kuris apima ligų prevenciją, diagnostiką, ir gydymą (gydymą ir reabilitaciją) bei medicinos pagalbos savalaikiškumas, optimaliai naudojant sveikatos priežiūrai skirtus išteklius, užtikrinant žmogiškąją pagarbą bei orumą, siekti geriausio rezultato, kuris patenkintų ir paciento, ir paslaugų teikėjo – mediko lūkesčius. ,,Senojo bokšto‘‘ klinikos medikai siekia, kad Šiaulių krašto gyventojas čia, savo krašte gautų prieinamą, kokybišką ir specializuotą sveikatos priežiūrą.

Pacientas – pagrindinis teikiamų paslaugų vertintojas, o geriausia reklama klinikai – mūsų gydytojų ir slaugytojų komandos profesionalumas bei pacientų atsiliepimai. Juk moderni aparatūra būtų bevertė, jei klinikoje nedirbtų kvalifikuoti specialistai. Mums svarbiausia, kad pacientas turėtų laiku pasiekiamas ir kokybiškas paslaugas ir kuo daugiau jų bus, tuo sveikesnė bus mūsų visuomenė.

Klinikoje dirbantys echoskopuotojai:

• Vilniaus onkologijos instituto gyd. echoskopuotoja Aurelija Masiulionienė
• Gyd. echoskopuotoja Jolanta Tatlauskaitė
• Gyd. Ona Mikaliūnienė
• Gyd. echoskopuotoja Zita Lankauskienė

Pilvo organų echoskopijos tyrimu nustatoma šių organų būklė ir patologiniai pakitimai:

• kepenų (cistos, augliai ir metastazės, kepenų struktūros ir dydžio pokyčiai ir kt.),
• nustatoma vartų venos patologija;
• tulžies pūslės ir latakų (tulžies pūslės ir latakų dariniai, latakų skersmens ir
• formos pokyčiai, tulžies pūslės uždegimas ir kt.);
• tulžies pūslės motorinė funkcija (dažniau vaikams);
• kasos, blužnies patologija;
• pilvo aortos patologija.

Šlapimo gamybos ir išskyrimo, lytinių organų, inkstų echoskopijos tyrimu nustatoma šių organų būklė ir patologiniai pakitimai:

• sėklidžių patologija;
• kraujotakos varpos kraujagyslėmis būklė;
• prostatos (prostatos gerybinė hiperplazija, adenoma, vėžys) patologija;
• inkstų (cistos, augliai, hidronefrozė, inkstų padėties ir dydžio anomalijos ir kt.) patologija;
• kraujotakos inkstų kraujagyslėse būklė (dažnai susiaurėjusios inkstų kraujagyslės
• yra arterinės hipertenzijos priežastis);
• šlapimo pūslės patologija;
• moteriškų lytinių organų (gimdos, kiaušidžių, kiaušintakių) būklė.

Nėščiųjų echoskopiniu tyrimu:

• diagnozuojamas ankstyvas nėštumas;
• tiriamas vaisiaus vystymasis, augimas, nustatomi sklaidos defektai.

Krūtų echoskopiniu tyrimu nustatoma mastopatija, cistos, augliai.

Skydliaukės echoskopiniu tyrimu nustatomi skydliaukės dariniai, cistos, struktūros ir dydžio pokyčiai.

Echoskopinis širdies tyrimas: echokardioskopija, širdies kraujotakos dopleriniu tyrimu, nustatoma širdies vožtuvų būklė, širdies raumens susitraukimo jėga, įvertinami širdies ertmių dydžiai, širdies raumens pokyčiai.

Sąnarių echoskopiniu tyrimu nustatoma sausgyslių, raiščių būklė, sąnarių ligos, įvertinama, ar juose nėra susikaupę skysčio.

Adresas: Tilžės g. 11, LT-78291 Šiauliai (senasis pastatas šalia senojo televizijos bokšto)

Telefonas: Tel.: 8 (41) 55 34 18, Faks.: 8 (41) 41 50 45

Internetinė svetainė: http://www.senasisbokstas.lt/

Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, vaisiaus echoskopija būtinai turi būti atlikta tarp 18 – 20 nėštumo savaičių. Jei tolesnė nėštumo eiga sklandi, vaisiaus echoskopija nebeatliekama.

Vaisiaus echoskopija kartojama tik gydytojo sprendimu. Kiek kartų per nėštumą galima atlikti šį tyrimą, apribojimu nėra – jei yra indikacijos, tyrimas atliekamas, laikantis tam tikru techninių parametrų bei trukmės.

Kuncų g. 12-54 esančiame padalinyje pagrindinė veikla – ginekologinė. Čia įrengta mažoji operacinė, atliekamos visos ambulatorinės operacijos.

“Vėtrungės pasaže” Taikos pr. 28, 3 aukšte, šiuo metu konsultuoja įvairaus profilio gydytojai: echoskopuotojai, akušeriai ginekologai, urologas, dermatovenerologas, kardiologai, neurologas, endoskopuotojas (atliekamos gastrofibroduodenoskopijos), endokrinologas, reabilitologas, vidaus ligų gydytojas, šeimos gydytojas.

Be to, papildėme savo licenciją ir naujomis medicininėmis paslaugomis. Nuo šiol teikiame vaikų ligų gydytojo, terapeuto, ortopedo traumatologo, chirurgo, angiochirurgo, abdominalinio chirurgo, koloproktologo bei anesteziologo-reanimatologo paslaugas, teikiamos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos.

Naujiena! Endoskopijų kabinete atliekami tyrimai: kolonoskopija (storosios žarnos), rektoskopija (tiesiosios žarnos), anoskopija (išangės), sigmoskopija (riestinė storosios žarnos dalis). Nerimaujantiems dėl procedūrų suleidžiami vaistai.

Per 10-15 minučių čia atliekami kraujo, šlapimo, cukraus, cholesterolio tyrimai. Atliekama elektrokardiograma, nėščiosios vaisiaus būklės vertinimas – kardiotokograma.

Kiekvienas į mus besikreipiantis pacientas gaus profesionalią paslaugą, ras ramią aplinką ir dėmesį.

Atsistatymui po ligų ar traumų mes siūlome fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūras bei masažą. Su gydytojo siuntimu mūsų gydytojas reabilitologas skiria 5 vienos rūšies procedūras (masažas, kineziterapija, fizioterapija) nemokamai.

Klaipėdos, Telšių ir Šiaulių apskričių gyventojai, turintys gydytojo nukreipimą, konsultuojami nemokamai (echoskopijos, fibrogastroskopijos, neurologo, reabilitologo, dermatologo konsultacijos).

Adresas: Taikos pr. 28 – 301, Klaipėda

Telefonas: +370 698 87197

Internetinė svetainė: http://www.kaklinika.lt/

Echoskopinio tyrimo metu aptinkamų mažojo dubens organų ligų pavyzdžiai

Gimdos mioma – tai dažniausias vaisingo amžiaus moterų gerybinis mazgas, kurį sudaro lygieji gimdos raumenys ir jungiamojo audinio ląstelės. Tai lėtai augantis mazgas, kuris diagnozuojamas trečdaliui moterų virš 35 metų. Jų atsiradimo priežastys nežinomos, tačiau nustatyta, kad miomų susidarymui įtakos turi paveldėjimas, o jų augimą skatina hormonų ir augimo veiksnių pokyčiai. Mioma gali augti gimdos ertmėje, gimdos sienelėje arba išorėje. Daugelis miomų nesukelia jokių nusiskundimų, o ypač mažos ir pavienės. Pagrindiniai simptomai, kuriuos gali sukelti miomos yra: kraujavimas iš lyties organų, pilvo skausmai, gretimų organų spaudimas. Kartais miomos gali būti nevaisingumo priežastimi.

Kiaušidės cista – tai naujai atsiradęs patologinis darinys kiaušidėje. Dažniausiai kiaušidės cistos yra gerybinės ir atsiranda dėl kiaušidžių veiklos sutrikimo. Kiaušidžių cistos gali būti įvairios struktūros: folikulinės cistos, geltonkūnio cistos, tekaliuteininės cistos, endometrioidinės cistos, intraligamentinės cistos, dermoidinės cistos. Funkcinės cistos dažniausiai išnyksta savaime, o kiti gerybiniai kiaušidžių navikai turi būti operuojami. Konstatavus kiaušidžių cistą, o ne funkcinį darinį, tikslingas operacinis gydymas ir histologinis tyrimas, siekiant nustatyti cistos kilmę, nes nuo to priklauso tolesnis stobėjimas ir gydymas.

Kiaušidžių vėžys gali išsivystyti iš paminėtų cistų arba būti pirminiu. Esant kiaušidžių augliams būtinas atidus stebėjimas, savalaikė diagnostika ir gydymas.