Tulžies latakų echoskopija

Tulžies pūslės akmenligė
Esant tulžies pūslės akmenligei, matomi įvairaus dydžio konkrementai tulžies pūslėje, jos kaklelyje ar latake. Tulžies pūslės uždegimas

Tulžies pūslės uždegimo atveju matomos sustorėjusios tulžies pūslės sienelės (norma iki 0,3 cm), neskaidrus turinys, pericholecistinės skysčio sankaupos.

Tulžies pūslės vėžys
Tulžies pūslės vėžio atveju gali būti matomas polipą primenantis darinys ar stambesnės, neryškiomis ribomis navikinės masės, apimančios tulžies pūslės sienelę, kepenų vartus ir aplinkinius audinius. Neretai kartu būna ir tulžies pūslės akmenligė, todėl atskirti sunku.

Bendras kepenų latakas
Bendras kepenų latakas neturi viršyti 0,5 cm pločio, bendras tulžies latakas – 0,8 cm. Pacientams po tulžies pašalinimo operacijos jis gali būti platesnis, o vyresniems nei 60 metų amžiaus kas 10 metų prie normalaus jo diametro galima pridėti po 1 mm. Intrahepatiniai tulžies latakai neturi viršyti 1–2 mm.

Ultragarsinis tyrimas dopleriu padeda atskirti tulžies latakus nuo kraujagyslių. Visais mechaninės geltos atvejais nustatomas kliūties aukštis ir pobūdis. Jei kliūtis ekstrahepatinė, matomas praplėstas visas biliarinis medis. To priežastis gali būti akmuo bendrame tulžies latake, kasos galvos tumoras, kasos pseudocista, padidėję limfmazgiai ir kt.

Segmentinį intrahepatinių tulžies latakų išsiplėtimą gali nulemti cholangiokarcinoma, spaudimas dėl kitos kilmės tumoro, intrahepatiniai akmenys, striktūros. Oras biliariniame medyje kaip ryškūs atšvaitai pagal jo eigą yra matomas po papilla Vateri sfinkterotomijos ar hepatikojejunostomijos. Įgimtas tulžies latako išsiplėtimas ekstrahepatinėje dalyje matomas kaip choledocho cista.